Naujas tyrimas kalba, kad žmonių, turinčių ADHD, smegenyse ir organizme natūraliai yra mažesnis B grupės vit. kiekis. / Autorius: Devon Frye.
Šis tyrimas atskleidžia, kad suaugusiųjų, turinčių ADHD, organizme B vitaminų kiekis gali būti mažesnis nei jų neturinčių asmenų ir tai galbūt papildomai paaiškina šią neuroraidos etiologiją.
Tyrime, paskelbtame gruodžio 13 d. žurnale „BJPsych”, buvo ištirti 133 pacientai, kuriems diagnozuotas ADHD, ir 131 kontrolinės grupės asmuo nuo 18 iki 40 metų amžiaus. Kiekvienas dalyvis įvertino savo ADHD simptomus (arba jų nebuvimą) naudodamas Suaugusiųjų ADHD savistabos skalę (ASRS), taip pat buvo paimtas ir ištirtas jų kraujas vitaminų koncentracijai nustatyti.
Nustatyta, kad ADHD grupėje buvo reikšmingai mažesnės B2, B6 ir B9 vitaminų koncentracijos. Tai trys itin svarbūs vitaminai, atsakingi už energijos reguliavimą ir neuromediatorių sintezę.
Ypač mažesnis B2 ir B6 kiekis buvo papildomai susijęs su sunkesniais ADHD simptomais, kitaip tariant, kuo mažesnis šių vitaminų kiekis, tuo stipresni pačių pacientų nurodyti hiperaktyvumo, impulsyvumo ir dėmesio stokos simptomai.
Įdomu tai, kad rūkančiųjų, kurių dauguma turėjo ADHD, kraujyje šių svarbių B vitaminų koncentracija taip pat buvo reikšmingai mažesnė, todėl mokslininkams kilo klausimas, ar rūkymas (dažnas suaugusiųjų su ADHD savigydos įprotis) neturėjo iškreipiančio poveikio B vitaminų kiekiui kraujyje.
Autoriai rašo, kad neaišku, ar ADHD sukelia šį mažą B vitaminų kiekį, ar dėl to kalti prasti mitybos įpročiai. Tačiau, jie tęsia, kad jei maži vitaminų kiekiai ADHD pacientų organizme atsiranda dėl genetinių veiksnių nulemtų įsisavinimo ar metabolizmo skirtumų, mažesni kiekiai suaugusiems ADHD pacientams gali atspindėti mažesnį kiekį ir vaikystėje. Tai reikštų, kad mažesni vitaminų kiekiai paveikė smegenų raidą ankstesniame amžiuje.
Jei ryšys tarp B vitaminų ir ADHD išsivystymo bus toliau patvirtintas, geriausia su didesnėmis tiriamųjų imtimis, rašo mokslininkai, tai galėtų atverti kelią naujiems ir geresniems ADHD palengvinimo būdams, ypač vaikams.
Šis tyrimas sustiprina įrodymus, kad mažo vitaminų kiekio nustatymas ir koregavimas galėtų būti labai naudingas nuo pat mažų dienų.
