Kalbant apie darbo aplinką, produktyvumą ir savijautą, garsas dažnai lieka paraštėse. Tačiau daugeliui neuroskirtingų žmonių – ypač autistiškiems ar turintiems ADHD – garsas nėra tik fonas. Tai faktorius, kuris tiesiogiai veikia jų gebėjimą susikaupti, komunikuoti ir jaustis saugiai.
Kokie garsumo lygiai laikomi saugiais?
- Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir OSHA rekomenduoja ilgalaikėje perspektyvoje neviršyti 70 decibelų (dB).
- Įprastoje biuro aplinkoje – su pokalbiais, telefono skambučiais, spausdintuvais ar kondicionieriais – garsas dažnai siekia 60–85 dB.
- Daugeliui autistiškų žmonių, net 50–60 dB garsumas (ramus pokalbis) gali būti varginantis, trikdantis ar net skausmingas. (How Noise Affects Individuals With Autism)
- Turintieji ADHD dažnai negali „atsijungti“ nuo fono garsų – jų smegenys fiksuoja viską vienodai, todėl tampa labai sunku susitelkti į vieną žmogų ar užduotį. (Elevated Background Noise in Adult Attention Deficit Hyperactivity Disorder Is Associated with Inattention)
Tai reiškia, kad tai, kas vienam atrodo kaip „pakankamai tylu“, kitam žmogui gali būti jau per daug.
Kaip triukšmas veikia dėmesį ir bendravimą?
Jautrią nervų sistemą gali pervarginti net foniniai garsai. Neuroskirtingiems žmonėms tai dažnai reiškia:
- Padidėjusi kognityvinė apkrova: dalis smegenų pastoviai dirba su garso, vaizdo ir kitais dirgikliais, užuot susitelkus į užduotį.
- Greitesnis nuovargis: net paprastos užduotys reikalauja daugiau pastangų.
- Sunkumai bendraujant: susitikimų metu, kai girdimi keli balsai ar foniniai garsai, sunku išgirsti ir suprasti, kas sakoma.
- Emociniai išsibalansavimai: ilgalaikis sensorinis perdirgimas gali sukelti nerimą, susierzinimą arba užsidarymą – ne dėl emocinės brandos stokos, o dėl pervargusios nervų sistemos.
Kitaip tariant – (foninis) triukšmas veikia, kaip aiškiai žmogus mąsto, kaip lengvai jis klausosi ir kaip saugiai jaučiasi. (ADHD & Overstimulation: Managing Sensory Overload)
Kodėl kai kurie vengia dirbti biuruose?
Dėl šių priežasčių nemažai autistiškų ar ADHD turinčių žmonių renkasi nedirbti tradicinėse biuro aplinkose, nors turi daug potencialo ir noro. Tai ne dėl nenoro ar negebėjimo prisitaikyti – tai suvokimas, kad jų nervų sistemai tokia aplinka tiesiog per sunki. Ilgainiui jiems nutiks perdegimas ir jie darbo vietą paliks.
Kai kuriems žmonėms biuro erdvės reiškia:
- nuolatinį vidinį pastangų/maskavimosi režimą, kas papildomai apkrauna kognityvinę smegnų dalį ir mažina susitelkimą bei produktyvumą.
- poreikį „atsigauti“ po darbo valandų, kai perstimuliuota nervų sistema išsijungia, taupydama resursus vėlesnėms veikloms.
- vengimą bendrauti ne dėl uždarumo ar nemandagumo, o dėl sensorinės savisaugos.
- reikalingas ilgesnis laikas atstatyti jautresnę nervų sistemą.
Poilsio vakare nebeužtenka, nuovargis kaupiasi, o taip pat mažėja ir produktyvumas. Pačiam gyvenimui nebelieka jėgų, todėl gyvenimo įspūdis darosi “nebeįdomu arba nuolatos pavargęs”. Be motyvacijos. Faktas, kad asmuo natūraliai pradės žvalgytis kito darbo.
Kur susikaupti lengviau? Ten kur galima ne tik sureguliuoti garsus, bet ir saugiai sureguliuoti nervų sistemą.
Darbas iš namų ar tylioje, mažiau stimuliuojančioje aplinkoje leidžia neuroskirtingiems žmonėms:
- valdyti šviesą ir garsą
- sumažinti išblaškymą
- naudoti triukšmą slopinančias ausines, pertraukas, struktūrą, kuri padeda susikaupti
- gilintis į kūrybinius ar analitinius darbus be nuolatinio streso
Tai ne privilegija ar išmislas – tai bazinis pagrindas kokybiškam darbui žmonėms, kurių smegenys intensyviai reaguoja į aplinką.
Sprendimas: matuokite triukšmą (ne tik darbe, bet ir kitose intensyviose vietose)
Vienas iš paprasčiausių būdų pradėti atsižvelgti į sensorinės aplinkos poveikį – reguliariai stebėti triukšmo lygį biure ar visur kitur, kur ruošiatės dirbti. Tiek „Apple“, tiek „Android“ telefonuose galima naudoti garso matuoklio programėles, kurios fiksuoja decibelų kiekį.
Pavyzdžiui, „Apple iPhone“ ar „Apple Watch“ įrenginiuose integruota „Health“ (Sveikatos) programėlė gali automatiškai matuoti aplinkos triukšmą ir siųsti įspėjimus, jei garsas viršija sveikatai saugų lygį.
Tad tylus priminimas…
Triukšmas yra nematomas, bet jo pasekmės labai realios. Jei norime, kad mūsų darbo bei mokymosi erdvės būtų tikrai įtraukios ir palaikančios, turime pradėti žiūrėti į sensorinį jautrumą kaip į svarbų įtraukties aspektą.
Daugeliui iš mūsų (neuroskirtingiems) ramesnė aplinka nėra tik pageidavimas – tai būtinybė.
