Kaip veikia mūsų smegenys? Apie ką yra smegenų dalys? Kuri dalis yra atsakinga už jausmus ir kuri už regėjimą ar sapnus?
Smegenų pažinimas padeda perprasti ADHD. Įvairiose smegenų srityse yra milijonai ląstelių, arba neuronų, tankiai išsidėsčiusių įvairiose smegenų srityse. Kiekviena sritis yra atsakinga už tam tikrą funkciją. Kai kurios sąveikauja su išoriniu pasauliu, interpretuoja regėjimą, klausą ir kitus jutiminius signalus, kad padėtų mums suprasti, ką daryti ir ką sakyti. Kitos sritys sąveikauja su mūsų vidiniu pasauliu – mūsų kūnu – ir reguliuoja organų veiklą.
Kad įvairios sritys galėtų atlikti savo darbą, jos turi būti tarpusavyje sujungtos plačiais “laidais”. Kitaip tariant, nervinėmis grandinėmis, kuriomis informacija iš vienos smegenų srities perduodama į kitą. Informacija šiais keliais perduodama veikiant neuromediatoriams (neurotrasmiteriais).
ADHD smegenys arba transmiterių trūkumas.
Neuromokslininkai nustatė, kad tam tikrų neurotransmiterių trūkumas yra daugelio paplitusių sutrikimų, įskaitant nerimą, nuotaikos sutrikimus, pykčio kontrolės problemas ir obsesinį-kompulsinį sutrikimą, priežastis.
ADHD buvo pirmasis sutrikimas, kurį lėmė konkretaus neuromediatoriaus (šiuo atveju noradrenalino) trūkumas, ir pirmasis sutrikimas, kuriam gydyti naudojami vaistai.
Kaip ir visi neurotransmiteriai, noradrenalinas sintetinamas smegenyse. Pagrindinė kiekvienos noradrenalino molekulės sudedamoji dalis yra dopa; ši mažytė molekulė virsta dopaminu, kuris savo ruožtu virsta noradrenalinu.
ADHD yra susijęs su neurotransmiterių veiklos sutrikimu keturiose funkcinėse smegenų srityse:
Priekinė žievė (kaktinė sritis). Šioje srityje organizuojamas aukšto lygio funkcionavimas: dėmesio išlaikymas, organizavimas ir vykdomosios funkcijos. Norepinefrino trūkumas šioje smegenų srityje gali sukelti dėmesio stoką, organizuotumo problemas ir (arba) vykdomųjų funkcijų sutrikimus.
Limbinė sistema (detaliau). Ši sritis, esanti giliau smegenyse, reguliuoja mūsų emocijas. Dėl šios srities trūkumo gali atsirasti neramumas, neatidumas arba emocinis nepastovumas.
Baziniai ganglijai (cerebellum). Šios nervų grandinės reguliuoja bendravimą smegenyse. Informacija iš visų smegenų regionų patenka į bazinius gangliumus (, o tada perduodama į reikiamas smegenų vietas. Dėl bazinių ganglinių trūkumo informacija gali “sutrumpėti”, todėl gali pasireikšti neatidumas arba impulsyvumas.
Retikulinė aktyvinamoji sistema (medulla oblongada). Tai pagrindinė sistema, per kurią perduodama informacija iš daugelio į smegenis patenkančių ir iš jų išeinančių kelių. RAS trūkumas gali sukelti neatidumą, impulsyvumą arba hiperaktyvumą.
Šios keturios sritys sąveikauja tarpusavyje, todėl vienos srities trūkumas gali sukelti problemų vienoje ar keliose kitose srityse. ADHD gali būti vienos ar kelių šių sričių problemų rezultatas.
Bet net ir ADHD specialistai vis dar negali pasakyti, kuri smegenų sritis yra ADHD simptomų šaltinis. Taip pat negali pasakyti, ar problema susijusi su paties noradrenalino, ar jo cheminių sudedamųjų dalių – dopos ir dopamino – trūkumu. Todėl remiamasi klinikine patirtimi, kad nustatytų, koks gydymas asmeniui reikalingas. Terapija, mityba ar ir medikamentai.
Kada nors, kai geriau pažinsime smegenis, ADHD diagnozavimas ir gydymas (valdomas) bus labiau subtilus. Užuot diagnozavę tiesiog “ADHD” ir skyrę vaistus, galbūt bus galima pasakyti, kad vieno asmens atveju ADHD sukelia dopos trūkumas priekinėje smegenų žievėje, todėl jam reikia vaisto A, o kitu atveju yra ATDHD tipas, kurį sukelia dopamino trūkumas limbinėje sistemoje, todėl labiausiai tiks vaistas B.
Ką daro ADHD vaistai?
Paprastai tariant, jie padidina noradrenalino kiekį smegenyse. (Stimuliatoriai veikia taip, kad smegenys sintetina daugiau noradrenalino; nestimuliatoriai lėtina noradrenalino skilimo greitį). Kai jų kiekis pasiekia reikiamą lygį, smegenys veikia normaliai, ir žmogus tampa mažiau hiperaktyvus, neatidus ir (arba) impulsyvus. Kai vaistas nustoja veikti, jo lygis sumažėja – ir simptomai grįžta.
Ar visada reikalingi vaistai?
Priklausomai nuo amžiaus, simptomų ir organizmo reakcijos į vaistus, ne visi gali ir ne visi renkasi juos vartoti.
Daugelis ADHD asmenų susikuria aplinką ir gyvenimo būdą, kur simptomai pasireiškia švelniau ir netrikdo kasdienio gyvenimo.
Tam tikras mitybos ir aktyvaus poilsio režimas padeda hyperaktyviems nurimti ir geriau išsimiegoti. Jau yra mokyklų, kurios turi žinių ir patirties, kaip ugdyti ir lavinti ADHD vaikus.
Suaugę jau gali rinktis darbą namuose ir kurti savo dienos ritmą (su mažiau trikdžių ir blaškymų). Moterys su ADHD vis labiau atsižvelgia į menstruacijų ciklą ir renkasi intensyviai dirbti pirmoje ciklo pusėje ir labiau ilsėtis antroje (STRAIPSNIS). O taip pat labai svarbu paminėti, kad ADHD bus lengviau valdomas, kai artimieji ir draugai žinos ir supras, kaip veikia ADHD smegenys.
Bet kuriuo atveju, yra naudinga išbandyti visus būdus ir išsirinkti tai, kas labiausiai veikia ir leidžia mėgautis gyvenimu. Supratus ADHD, bus lengviau suprasti ir save, bei kitą.
